Aš, žinok, bijau – pasilenkusi ištariu. Gruodžio 27 d. Su Guoda sėdim dviese prie stalo, viena priešais kitą, laukiam kol atneš maistą. Ką tik po mūsų fotosesijos plakatui. Pauzė. Ji moka išbūti, moka išlaukti. Tas ramus taikus veidas.
Ko tu bijai? Klausimas. Atsisėdu ir sustingusiu žvilgsniu ieškau atsakymo viduje. Knisuosi. Guo išeina, už poros minučių pareina. Prisėda, vėl kantriai laukia.
Kaip ten viskas bus, kokios jų reakcijos, kaip priims, o jei keiks, o ignoruos jei – tokios mintys pradžioj lenda. Nors nea, pabuvus ilgiau su baimės jausmu suprantu, savęs bijau, savo reakcijos į jas, į mudvi, to ką galiu pasakyti, kad galiu netinkamai sureaguoti? Juk nepažįstu jų, tos aplinkos.
Aš, žinok, pajutau baimę – ištaria Guoda. Sausio 24 d. Mes pakeliui į Panevėžį. Moterų pataisos namus. Performansas „Aš esu Tu“ prasidės už valandos.
Šiandien nuo ankstyvo ryto dviese. Taip susitarėme. Kad viskas ramiai, be skubos. Visa diena. Vienas ilgas Aš esu Tu. Atvažiuoju, kokia tu kvapni ir graži – man sako. Apkirpsi mane? Aha. Sėda. Imu į rankas mašinėlę ir pirmą kartą gyvenime kerpu, nedrąsu pradžioje, bet tik pradžioje. Po truputį judesiai tvirtėja, kol sėdinčiai paglostau galvą. Baigta. Sėdam gerti kavos su kroasantais. Abi su suknelėmis, lyg kokiam ritualui ruoštumėmės. Kalbam. Apie šį bei tą ir performanso gabaliukus. Kaip dar norisi daryti, kas dar neaišku, kas dar nesutarta. Tartum bandytume suteikti formą tam kas pirminės formos negali turėti.
Ilgas kelias link Panevėžio ir vėl mūsų pokalbio sūpuoklės supasi. Čia ji čia aš čia ji čia aš. Važiuojam kalbėtis, tik į įkalinimo įstaigą. Bandom suprasti kaip bus. Trys kėdės, mes dvi ir kalinčios moterys, kurių dar nebuvom sutikę, kurios bus ir žiūrovės, ir dalyvės. Nežinom kiek jų.
Paduodam savo ID. Telefonai, piniginės, vaistai, kvepalai lieka užrakinti. Žengiam tolyn lydimos labai malonios darbuotojos. Man kažkuriuo metu norisi įsikibti Guodai į ranką. Atsisuku pasitikrinti ar abi jaučiamės panašiai. Įžengus į erdvę, kurioje vyks mūsų pokalbis, nustembu – darželio pojūtis, valstybinio vaikų darželio pojūtis, darbeliai ant sienų, aktų salė. Dėliojam kėdes, šiek tiek vidinis jaudulys virpina. Bet kol kas viskas geriau negu tikėjomės. Sėdam į ratą ir laukiam moterų. Jos renkasi nedrąsiai, pajuokaudamos, ieškom kontakto. Ir būnam su nežinomybe, kurią jos atsineša. Nežino jos, nežinome ir mes. Juk ne spektaklio vaidinti atvažiavome. Vyks viskas iš impulso ir rasis iš vidaus. Sėdam dviese į rato vidurį. Ir nutylam. Gongas. Šio susitikimo tema „Aš“.
